Kooperacijos sėkmę lemia gerosios patirties sklaida

Kooperacijos sąvoka apima ne vien tik įprastą žemės ūkio kooperatyvų veiklą. Kooperuotis gali ne tik ūkininkai, bet ir skirtingą veiklą vykdančios įmonės, fiziniai asmenys ar nevyriausybinės organizacijos, besidominčios naujomis galimybėmis savo verslui plėtoti.

Lietuvoje veikiančių kooperatyvų ir šia veikla besidomintys atstovai rugsėjo 27 dieną Žemės ūkio rūmuose organizuotoje konferencijoje „Gerosios kooperacijos patirties sklaida“ aptarė kooperacijos tendencijas ir jos plėtros galimybes.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas akcentavo, kad kooperuotis ir apjungti savo jėgas gražiam bendradarbiavimui ir bendrai naudai niekada nevėlu. Pasak A. Stančiko, pastebima tendencija, kad šiandien pažangūs ūkininkai, norintys parduoti savo produkciją, suvokia, kad kooperacija yra puiki galimybė savo tikslams pasiekti.

„Kooperacija – tai naujos galimybės ir perspektyvos, o ne tik vartotojų ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo veikla. Dar nuo sovietmečio laikų daug kas bijo to žodžio „kooperacija“, tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad bendradarbiavimas tai ir yra kooperacija. O šiandien, viena bendradarbiavimo formų gali būti klasteris. Klasteris – tai geografinė tarpusavyje susietų įmonių, tiekėjų ir tam tikros krypties/srities asocijuotų institucijų, kurios tarpusavyje ir bendradarbiauja, ir konkuruoja, grupė. Šiandien tokių Lietuvoje priskaitoma apie 48“ – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, ŽŪK „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas.

Konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Julius Ramanauskas supažindino su kooperacijos vystymosi tendencijomis ir naujomis galimybėmis. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė” direktorius Jonas Kuzminskas pristatė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų patirtį ir aktualijas. Su Latvijos žemės ūkio kooperatyvų situacija supažindino viešnia iš Latvijos Liene Radziņa. Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovas Mindaugas Maciulevičius pristatė tarptautinio kooperatinio judėjimo patirtį ir laukiamus naujus iššūkius.

Lietuvoje veikiančią Lietuvos kooperatyvų konfederaciją ir jos veiką pristatė Lietuvos kooperatyvų konfederacijos tarybos pirmininkas Ramūnas Stonkus. R. Stonkus apžvelgė atskirų kooperatyvų formų tendencijas ir iššūkius. „Apibendrinant esamą kooperatyvų situaciją Lietuvoje galima teigti, kad kooperatyvų įtaka Lietuvos ekonomikai auga. Tačiau Lietuvos vidaus rinka nėra labai didelė ir kooperatyvų ateitis labai priklausys nuo jų veiklos efektyvumo, kooperatyvų, jų asociacijų gebėjimo vienytis, stambėti mažinant valdymo sąnaudas, stiprinant derybinį potencialą su tiekėjais, perdirbėjais, prekybininkais ir gebėjimu įsiskverbti į šalies ir tarptautines rinkas“, – įsitikinęs Lietuvos kooperatyvų konfederacijos tarybos pirmininkas R. Stonkus.

Būtina pastebėti, kad kooperacija Lietuvoje dar ganėtinai jauna sritis. Vakarų Europos šalyse kooperatinių įmonių raida apima daugiau nei šimtmetį, o Lietuvoje veikiančių kooperatinių bendrovių veiklos patirtis – vos 10–15 metų. Užsienio šalių patirtis įrodo, kad smulkiųjų bei vidutinių ūkių gerovei kooperavimasis ypač svarbus. Konferencijos metu akcentuota, kad šiandien labai svarbu skatinti kooperaciją ir bendradarbiavimą tarp kooperatyvų mūsų šalyje, dalintis gerosios patirties pavyzdžiais, padėsiančiais kurti socialinę ir ekonominę visuomenės gerovę.